užlaužti


užlaužti
užláužti tr. 1. K ne visai nulaužti, įlaužti: Eidamas per mišką, vis užláužiau, užláužiau šakeles, kad žinočiau kelią atgal Všk. Nagą užláužiau Všk. 2. SD164 laužiant palikti įsmigusį nulūžusio daikto galą: Rakštį piršte neužláužk J. Užláužė pašiną (neištraukė, galas liko) Krsn. Traukė ir užlaužė dantį Ar. Lopyta lopyta ir adata ažláužta Tvr. Tu ažláužei [kirvio kotą], tu ir kalvėn eik Sdk. | refl. tr.: Kirsdamas malką, pašiną užsiláužiau . 3. atversti atgal, užlenkti, užsukti: Užlaužė mergelė baltas rankeles ir žodį kalbėjo, gailiai verkdama V.Krėv. Gulėjo jis aukštielninkas, nepatogiai užlaužęs dešinę ranką už nugaros J.Balt. Nespėjo jis nė apsižiūrėti, kaip policininkai stvėrė jį už rankų, užlaužė jas už nugaros ir surišo virvagaliu V.Myk-Put. Ka užláužiau pirštą, tas vaikis pradėm į lubas šoka Vvr. | refl. tr.: Motina verkė, užsiláužus rankas Žln.užversti, atlošti, užriesti: Kareiviai smalsiai stebėjo ją, užlaužusią galvą į dangų . Bėris bėga, uodegą užláužęs Plv. Žiūrėk, tas varvalas, nosį užláužęs, vaiposi kaip čemerys Br. Kairysis jos ragas buvo užlaužtas atgal, o paskui nulenktas pažiauniui žemyn, iki pat snukio J.Balt. Kepurės snapelis užláužtas aukštyn pagal madą Ėr. ^ Rėkia kaip ožys užlaužta uodega PPr411. Bėga kaip vilkas, uodegą užlaužęs LTR(Krt). | refl. tr., intr.: Didelis vyras, užsiláužęs (užsivertęs, galvą atmetęs) turi žiūrėti Skr. Kailinių apkaklę užsilaužęs (užsivertęs) BzF134.nulenkti žemyn kampu: Senovės trobos buvo užlaužtais galais Šts. Kai užlaužtas dangtis, tai trobos galo nepūdžia lietus Km. 4. refl. pasisukti, pakrypti: Ties ežeru kelias užsiláužia kairėn . 5. prk. įveikti: Jeigu rytoj tą darbą užláušme, pailsėsme Šd. Bernai susiėmė, ir Jonas lengvai užláužė Petrą Jnš. Daug dar bulvių yra, nelabai irgi rytoj užlaũš (nukas) Mžš. Mūsų [mergaitės] ar (irgi) nebegal užláužt (užmigdyti) Jnš. 6. prk. prispirti, pričiupti: Jūs jį užláužkit, kad pasistengtų Klvr. Galiam užlaužti ir pirminyką (pareikalauti iš jo), kad kelias blogas Pc. Ji džiaugias, kad užláužė po savam (ginčą laimėjo) Skr. | refl.: Užsilaũš (užsispirs) gulėt bent dieną Ds. 7. prk. priversti kur būti, likti: Užláužiau šiandie vaiką namie, nebleidau į mokyklą tokie šaltie Varn. Kas ten tave teip užláužė, ko nepareiti? Plt. Užláužė muni numie jauniejai – turiu numus sergėti Dr. Butelį užláužęs (nugėręs, ant dugno palikęs), davė ir mun gerti Ggr. | refl.: Užsilaužė ans už kertės – nė pasiutęs būdamas ano neišvesi Vvr. 8. užsiausti, užlenkti kur: Kai aš tave užláušu kertė[je], tai tu savo kelmą išmanysi! Vvr. | prk.: Kad juos užlauš (pareikalaus atsakomybės), tai aš jau trauksiuos Pn. 9. prk. apleisti, paversti laužu: Šiandiej, kaip tyčia, svečių prigužėjo, o gryčia užlaužta Vžns. | refl.: Gyvena diedas su boba ažsiláužę kaip kokiam lauže Ds.
◊ añtakius užláužti būti piktam, susiraukti: Ka patraukiau tą stiklinę ántakius užláužusi Vkš.
nósį užláužti didžiuotis, puikauti: Jos nósis užláužusios vaikščio[ja] Stak. Tai mergos: nosis užlaužusios, mandrume prapuolusios Stak.
šìrdį užláužti palenkti save, prisiversti pamilti: Negaliu priprasti, negaliu širdies užlaužti, negaliu nė paveizdėti Žem. Bet užlaužk gi tu dabar širdį bent tam kartui Vaižg. Kaip reik šìrdį tą užláužti, kad ir į ano pusę negaliu paveizėti Krš.
širdìs užláužia nešlykštu: Kam širdis užlaužia valgyti, tas lai valgai . Kopūstai puode gražiai atrodo, bet širdis neužlaužia Jnš. Neužlaũš man širdìs taip daryti Žg.
\ laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; palaužti; parlaužti; perlaužti; pralaužti; prilaužti; sulaužti; užlaužti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • užlaužti — užláužti vksm. Užlaužtà obel̃s šakà, reikė̃s nupjáuti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antlaužti — (ž.) tr. užlaužti. | refl.: Negaliu antsilaužti (prisiversti) šnapšės negerti Šts. ◊ antakius antlaužti būti piktam, susiraukti: Antakius antlaužęs paveizėjo skersoms Šts. Ko niūksai kaip miškas, antakius antlaužęs? Plt. šìrdį antlaužti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplaužti — tr. 1. Š šiek tiek, dalį nulaužti, aplaužyti: Vai, ko nuvyto žalia rūtelė – ar šakelės aplaužtos, viršūnėlė nulaužta? (d.) Nč. 2. K, NdŽ aplink nulaužti. 3. atlikti pirminį linų mynimą, apminti juos mintuvais: Jūs geriau aplaužkit, kad mažiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaužti — 1. tr. lenkiant atidalyti, atskirti nuo ko nors: Atlaužęs duonos, duok jamui J. Bubinas (tranas) rudenį voliojas: nė sparnų, nė kojų – visa par jį atlaužta Šr. Ėmiau pentį [dalgio] ir atlaužiau, kap daviau kupstan Ktv. | prk.: Žodį nebatlauši… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dalaužti — ×dalaužti (hibr.) tr.; Sut baigti nulaužti: Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys BtMt12,20. laužti; antlaužti; aplaužti; atlaužti; dalaužti; įlaužti; išlaužti; nulaužti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlaužti — tr. 1. R, K daryti, kad išlūžtų: Jei neištrauksi, išlaužk mietą iš žemės J. Vėtra beržą išlaužė (iš šaknų nulaužė) Ėr. Laumė papykus išlaužė kiškiukui kitą kojytę BsPII174. [Samsonas] atrado išdžiūvusiūse nasrūse įsimetusias bites, išlaužė korį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išnerti — 2 išnerti, ìšneria, išnėrė 1. tr. Pvn išmegzti, numegzti dalį nėrinio: Išnėrę kelias eilutes, vėl pridedame akių skaičių sp. Išnersiu lig galo virbalą ir nebnersiu daugiau Šts. 2. tr. išmegzti raštuotai, padaryti raštą nėrinyje: Tavo pirštinės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laužti — laužti, ia, ė K; SD128, R, N caus. lūžti. 1. lenkiant dalyti į gabalus, atskirti dalį nuo visumos: Vėjas žalią medį laužia Mair. Netil medžio – nelaužė nei mažiausio žabo A.Baran. Oi, kam tu kerti berželį, oi, kam tu lauži rykštelę?! TDrIV60(Vlk) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lindynė — lindỹnė sf. (2) Grš, Kp, lìndynė (1) K, liñdynė (1) Rt, Slnt, Als 1. SD74 landa, urvas, ola: Lindynė – didis urvas žemėj, kuriame gal vaikščioti I. Per šiaudus urvą kad išsipeši, pasidirbi lindỹnę Škn. Pridarė lindynių į pat rugių vidurį Brs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulaužti — tr.; SD380 1. daryti, kad nulūžtų, nuo ko nors atsidalytų: Jie susėdo ant audros nulaužto seno beržo J.Dov. Ans nulaužė blauzkaulį J. Žalios rūtos neišrauk, viršūnėlės nenulaužk JD992. Palenkt baltą berželį, nulaužt žalią šluotelę LTR(Pš).… …   Dictionary of the Lithuanian Language